Apie spiritizmą sklando daugybė gandų. Apie jį sukurta daug siaubo filmų. Bet iš tiesų apie paslaptingą bendravimą su dvasiomis mes žinome labai mažai.
Spiritizmo esmė yra bendravimas su negyveliais. Egzistuoja tiek kontaktas su mirusiojo siela, tiek su jo kūnu, į kurį laikinai būna sugražinama siela.
Spiritizmo pradininku galima laikyti E. Swedenborgą, kuris dar XVII a. pareiškė bendraująs su angelais. Swedenborgo raštai sulaukė didelio susidomėjimo ir pritarimo.
Spiritizmu nepatariama užsiimti nepatyrusiems, pradedantiesiems raganiams, nes tai yra labai pavojinga. Nelaimės atveju, seanso dalyviai gali nesuvaldyti sielos, ji gali įsikūnyti ar pasprukti. Beje, dažniausiai pavyksta iškviesti žemiausias šmėklas - savižudžių, žudikų, vagių...
Vis dėlto, jei nusprendėte atlikti spiritizmo seansą, jam reikia labai gerai pasiruošti. Likus savaitei, patartina surengti aukojimą graikų ir romėnų mirties deivei Hekatei arba baltų mirties deivei Velionai. Galima aukoti druską, grūdus, gėles, mėsą. Aukojant reikia paprašyti deivės pagalbos susisiekiant su konkrečiu mirusiu asmeniu. Dieną prieš seansą reikia suvalgyti neraugintos tešlos duonos paplotėlių ir išgerti neraugintų vynuogių sulčių. Raugo nebuvimas simbolizuoja gyvybės nebuvimą.
Kviečiant mirusiojo sielą patariama deginti mišinį iš šešių žolių - drignės, alijošiaus, maudos, kroko, aguonos, mandragoros. Na o visa kita - skonio reikalas...
