Apie spiritizmą sklando daugybė gandų. Apie jį sukurta daug siaubo filmų. Bet iš tiesų apie paslaptingą bendravimą su dvasiomis mes žinome labai mažai.
Spiritizmo esmė yra bendravimas su negyveliais. Egzistuoja tiek kontaktas su mirusiojo siela, tiek su jo kūnu, į kurį laikinai būna sugražinama siela.
Spiritizmo pradininku galima laikyti E. Swedenborgą, kuris dar XVII a. pareiškė bendraująs su angelais. Swedenborgo raštai sulaukė didelio susidomėjimo ir pritarimo.
Spiritizmu nepatariama užsiimti nepatyrusiems, pradedantiesiems raganiams, nes tai yra labai pavojinga. Nelaimės atveju, seanso dalyviai gali nesuvaldyti sielos, ji gali įsikūnyti ar pasprukti. Beje, dažniausiai pavyksta iškviesti žemiausias šmėklas - savižudžių, žudikų, vagių...
Vis dėlto, jei nusprendėte atlikti spiritizmo seansą, jam reikia labai gerai pasiruošti. Likus savaitei, patartina surengti aukojimą graikų ir romėnų mirties deivei Hekatei arba baltų mirties deivei Velionai. Galima aukoti druską, grūdus, gėles, mėsą. Aukojant reikia paprašyti deivės pagalbos susisiekiant su konkrečiu mirusiu asmeniu. Dieną prieš seansą reikia suvalgyti neraugintos tešlos duonos paplotėlių ir išgerti neraugintų vynuogių sulčių. Raugo nebuvimas simbolizuoja gyvybės nebuvimą.
Kviečiant mirusiojo sielą patariama deginti mišinį iš šešių žolių - drignės, alijošiaus, maudos, kroko, aguonos, mandragoros. Na o visa kita - skonio reikalas...
Aura - tai sąlyginai nematomas energijos laukas, aplink visa, kas gyva. Ji susideda iš daugybės dalių. Arčiausiai fizinio kūno yra eterinis kūnas, toliau - emocinis, mentalinis, astralinis.
Auroje atsispindi visos žmogaus mintys, jausmai, troškimai.
Nors auras matyti gali nedaugelis žmonių ( tam reikia labai daug metų praktikos), jų egzistavimu niekas neabejoja. Pirmą kartą tai buvo moksliškai įrodyta 1891 m., kai Nikola Tesla padarė pirmąją auros fotografiją.
Normalus auros dydis yra maždaug vienas metras, tačiau dvasiškai praktikuojant ji plečiasi. Keičiasi ir auros spalvos.
Pagrindinės auros spalvos
Raudona - tai spalva, rodanti stiprų ego ir sėkmės bei pasiekimų troškimą. Tokie žmonės neretai užima atsakingus, vadovaujančius postus.
Oranžinė - rodo įgimtą intuiciją ir taktą. Šie žmonės yra atidūs, rūpestingi.
Geltona - rodo entuziazmą, nepastovumą. Vis dėlto, tokie žmonės yra draugiški, visuomeniški.
Mėlyna - ją turintys žmonės būna iš prigimties teigiami ir aktyvūs, be didelių pastangų išsiropščia iš visokių bėdų.
Violetinė - tokie žmonės neretai paskiria savo gyvenimą dvasiniam tobulėjimui. Neveltui vyskupai dėvi violetinius drabužius.
Auksinė - rodo dideles galimybes, veiklumą, veržlumą, kantrybę.
Balta - tokie žmonės nereai būna kuklūs, netgi asketiški, labai rūpinasi kitų gerove.
Žalia - šie žmonės mėgsta iššūkius, geba nepavargdami dirbti, kol pasiekia savo tikslus.
Taro kortos atsirado maždaug XIV a. Taro kortų kaladę sudaro 78 kortos. Jos skirstomos į du arkanus - mažąjį ir didijį.
Mažąjį arkaną sudaro 56 kortos, atitinkančios paprastų kortų kaladę, tik šių mostės yra - skeptrai/lazdos, taurės, kalavijai/durklai, diskai/monetos.
Didįjį arkaną sudaro 22 kortos.
Suprasti Taro kortas - tai ne tik išmokti nurodytas reikšmes. Labai svarbūs yra kortų paveikslėliai. Reikia į juos gerai įsižiūrėti ir juos ištyrinėti, nes juose yra daugybė labai svarbių ir daug ką pasakančių simbolių.
Šias kortas galima įsigyti ezoteriniame knygyne ZODIAKAS (labdarių gatvėj), dažnai rusiškuose knygynuose arba užsisakyti internetu iš užsienio. Kaina svyruoja nuo 50 iki 90 Lt.
Taro kortas naudoju jau ketverius metus ir galiu pasakyti, kad jos tikrai ne kartą padėjo.
Ateities spėjimai buvo populiarūs jau baltų laikais. Mus pasiekė daugybė Advento, Kūčių ir kitų pagonybės pabaigos būrimų, todėl, visai nesvarbu, tikite tuo ar ne, šie būrimai yra mūsų istorinio paveldo dalis...
Advento ir Kūčių būrimai
* Kūčių vakarą merginos eina gulti išpintomis kasomis. Kas jas sapne supins, už to ir ištekės.
* Į platų dubenį su vandeniu reikia įmesti mažą rūtų vainikėlį. Jei vainikėlis plauks stovinčios prie dubens merginos link, namuose bus piršlių. Jei vainikėlis tols, piršlių nebus.
* Po staltiese visada padėdavo šieno ir po vakarienės visi traukdavo: kieno šiaudelis šakotas - to gyvenimas ilgas ir gražus, o kurio lygus - nelaimingas ir trumpas. Jei mergina ištraukia storą šiaudą - bus laiminga, o jei trumpą - greit ištekės. Kitas variantas: jei šiaudelis ilgas - gyvensi dar ilgai, o jei trumpas - gyvenimas jau į pabaigą eina.
Velykų būrimai
* Kad metai būtų turtingi, Velykų rytą būtina sušelpkite bent vieną elgetą.
* Seni žmonės tikėjo, kad Velykų rytą pirmas vaiko kąsnis turėtų būti bažnyčioje šventintos Velykų bobos gabalėlis. Tik po jo galima duoti įprastus pusryčius. Tada vaikai visus metus bus sveikesni, mažiau sirgs.
* Jei Velykų rytą bent vienas iš šeimoje esančių vaikų labai neramus, kaprizingas, nuolat verkia – vadinasi, kažkuris iš jo tėvų per metus pridarė labai daug nuodėmių.
Kiti prietarai
*Niekada net laikinai nevertėtų guldyti stačiakampio veidrodžio prie sienos ilgąją kraštine – tokia lyg karsto padėtis itin neigiamai veikia aplinkos energiją.
*Žvaigždė link kokio namo krenta, žinok, tame bute kas nors mirs.
Sapnas - tai vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Žmonės jau nuo senų senovės domėjosi sapnais. Froidas teigė, jog sapnai yra karališkasis kelias į pasamonę, jis domėjosi sapnais, tikėjo, kad tai simboliais užkoduota informacija.
Psichologai mano, jog kai kuriuos sapnų vaizdinius galima šifruoti kaip ženklus, įspėjančius apie artėjančią nelaimę ar ligą. Kartais skausmingai užaštrindami mūsų pojūčius ir emocijas sapnai padeda susigaudyti.
Mėginant įminti sapnų mįslę, reikėtų ieškoti kokios nors sapno prasmės, kurią paprastai išreiškia labai konkrečios detalės.
Sąmoningas sapnavimas
Tai yra sapno tipas, kuomet žmogus suvokia sapnuojąs. Sąmoningas sapnavimas nutinka tuomet, kai iš prabudimo būsenos pereinama į miego būseną neprarandant budrumo. Tai padaryti nėra labai sudėtinga:
Pasistenkite, kad aplinkui nebūtų nieko, kas atitrauktų, ir pasirūpinkite, kad niekas jums netrukdytų. Geriausia - susirasti tokią vietą, kur būtų visiškai tylu. Staigus triukšmai ir kiti dalykai gali sukelt "reperkusiją" - greitas sugrįžimas į fizinį kūną. Tai tas pats jausmas, kuris būna kai staiga pabundi po susapnuoto kritimo. Reperkusija dažniausia yra nemaloni, ir kartais gali padaryt fizinę žalą. Būtų gerai vengti jų.
Atlaisvinkit spaudžiančius rūbus, o jei jums patogiau - nusirenkite. Turi būti patogi temperatūra - žiemą būtų gerai užsiklot. Būtų gerai, jei nebūtų jokio spaudimo, planų, turite žinoti, kad niekas jums nepatrukdys.
Pamirškite apie materialius dalykus. Jei pergyvenat dėl ko nors, geriau atidėkite bandymą kitam kartui.
Tarpinė sapno būsena
Tai turbūt paprasčiausias ir natūraliausias būdas, kuris leidžia vienu metu atpalaiduoti ir kūną ir protą. Geriausia naudoti šį būdą, kai esatę pavergę. Patogiai atsigulkit, užsimerkit, ir kai pradėsit atsipalaiduot, susikaupkite dėmesį ties kuo nors. Kai pasieksit tarpinės būsenos tarp sapno ir realybės, atsipalaiduokit dar labiau, sukaupkit dėmesį ant tamsos prieš akis. Svarbiausia - pasilikt šioje būsenoje.
Visų pirma reikia suprasti esminį skirtumą tarp sąvokų siela ir dvasia. Siela - tai žmogaus esybės dalis, kuri gali pasilikti žemėje, net ir po fizinės žmogaus mirties. Tokiu atveju ji vadinama šmėkla. Dvasia, priešingai nei siela, neturi ir niekuomet neturėjo jokio fizinio kūno.
Šmėklos yra neramios velionių sielos. Jos gali vaidentis bet kur - gyvenamuosiuose namuose, apleistose patalpose, lauke. Dažnai šmėklos negali suitaikyti su pusiau realia savo egzistencija - jos jau negyvena, tačiau ir nėra mirusios. Būna ir tokių atvejų kuomet sielos nesupranta, jog patyrė mirtį. Tuomet jos tampa labai irzlios ir galiausiai piktos.
Ezoterinis mokslas teigia, kad šmėklos būna nematomos, tačiau reikalui esant laisvai gali pasiversti matomomis, girdimomis ar kitaip bendrauti su gyvaisiais, perduoti jiems žinią.
Populiariausios šmėklos ir dvasios iš istorijos
Poltergeistai
Bildukai (arba poltergeistai) - tai yra labai senas ir labai retas reiškinys. Jie mėto daiktus, daužo langus, indus ar net sukelia ugnį. Europoje ne kartą buvo organizuotos bildukų medžioklės.
Lamija
Lamija, pasak legendų, buvo senovės Graikijoje gyvenusi moteris, kuri buvo įsimylėjusi dievą Dzeusą. Tačiau šis turėjo labai pavydžią žmoną Herą. Lamijai pagimdžius pirmagimį, Hera jį nužudė. Lamija iš įsiučio ir pakvaišimo ėmė grobti moterų vaikus ir iščiulpdavo jų kraują.
Inkubas ir Sukubė
Tai yra vyriška dvasia lytiškai santykiaujanti su miegančiomis moterimis. Tokio akto metu Inkubas iščiulpia iš moters visą energiją, kad palaikytų savo gyvastį. Moteriškas jo atitikmuo - Sukubė.
Demonai
Krikščioniškosios bažnyčios teigimu, demonai yra puolę angelai. Angelams sukilus prieš Kūrėją, šis atėmė iš jų šviesą, bet paliko jiems galias ir taip atsirado demonai. Ezoterikai teigia, jog demonus galima išaukti ir valdyti.
Namų dvasios
Tai gali būti jau minėti bildukai, naminukai, aitvarai. Jų būna visokiausių - kai kurie yra geranoriški, padeda namų šeimininkams, kiti tik stebi namų gyventojus, visiškai nesikišdami, bet yra ir tokių, kurie specialiai kenkia.
Stichijų dvasios
Jos yra keturių fizinių stichijų - žemės, ugnies, vandens ir oro dvasios. Ugnies dvasios vadinamos salamandromis, joms vadovauja dievas Notas. Vandens dvasios vadinamos undinėmis - jų vadovas dievas Zefyras. Žemės dvasios - gnomai, kuriems vadovauja dievas Borėjas. Oro dvasios yra silfidės, kurių dievas - Eufratas.
Wicca yra dažnai apibūdinama kaip neopagonybės atšaka. Iš tiesų tai ir yra pagonybė, panaši į senąjį baltų tikėjimą, tik ši yra supaprastinta ir labiau pritaikyta šiuolaikiniams žmonėms.
Vika (Wicca) yra neatskiriama nuo raganavimo bei gamtos išaukštinimo. Tai yra gyvenimą teigianti, derlingumą, gamtiškumą, dualizmą aukštinanti pagoniška religija. Ji neturi jokio šventojo rašto, neturi jokių labai griežtų įsitikinimų. Labai svarbi šios religijos dalis yra tikėjimas Didžiąja Deive ir Didžiuoju Dievu, tačiau dabar daugėja vikantų konventų, kurie labiau išaukština Deivę ir propaguoja Deivės kultą.
Vikos esmė - atsigręžimas į Motiną Gamtą, jos ciklo suvokimas. Visos vikantiškos šventės yra paremtos būtent gamtos ciklu:
Jolė (Gruodžio 21) - didžiausios tamsos diena. Jos metu deginami laužai, stengiamasi prišaukti Saulę.
Imbolkas (Vasario 2) - ilgėjanti diena, trumpėjanti naktis, prasideda gamtos prabudimas po žiemos sąstingio.
Ostara (kovo 21) - pavasario lygiadienis gamta sparčiai bunda.
Belteinas (Balandžio 30) - tai viena iš dviejų svarbiausių vikantų švenčių. Šią dieną renkamos gėlės, pinami vainikai, girliandos, puošiami namai.
Litha/Lita (Birželio 21) - vidurvasaris, ilgiausia metų diena. Deginamas laužas vėl simbolizuoja Saulę.
Lugnasadas (Rugpjūčio 1) - pirmasis derliaus nuėmimas. Visa augmenija pradeda džiūti , tačiau javai, vaisiai pradeda nokti.
Mabonas (Rugsėjo 21) - rudens lygiadienis; paskutinio derliaus nuėmimas, diena ir naktis susilygina.
Samainas (Spalio 31) - tai diena, kuomet gamta visiškai pasiruošia žiemai, nudobiami gyvūliai, kaupiamos maisto atsargos; šią dieną šydas tarp mūsų ir paralelinio pasaulio labai susilpnėja.
Vika yra labai jaunas tikėjimas.Vikantai Lietuvoje iš pogrindžio išlindo visai neseniai, tat neaišku, kiek jų maždaug yra. Tiesa, manoma, kad Šiaurės Amerikoje vika išpažinėjų gali būti nuo vieno iki dviejų milijonų.
Kartais vikantai buriasi į grupeles - konventus, tačiau dažniau jie būna solitariniai.
