Wicca

Wicca yra dažnai apibūdinama kaip neopagonybės atšaka. Iš tiesų tai ir yra pagonybė, panaši į senąjį baltų tikėjimą, tik ši yra supaprastinta ir labiau pritaikyta šiuolaikiniams žmonėms.


Vika (Wicca) yra neatskiriama nuo raganavimo bei gamtos išaukštinimo.  Tai yra gyvenimą teigianti, derlingumą, gamtiškumą, dualizmą aukštinanti pagoniška religija. Ji neturi jokio šventojo rašto, neturi jokių labai griežtų įsitikinimų. Labai svarbi šios religijos dalis yra tikėjimas Didžiąja Deive ir Didžiuoju Dievu, tačiau dabar daugėja vikantų konventų, kurie labiau išaukština Deivę ir propaguoja Deivės kultą.


Vikos esmė  - atsigręžimas į Motiną Gamtą, jos ciklo suvokimas. Visos vikantiškos šventės yra paremtos būtent gamtos ciklu:


Jolė (Gruodžio 21) - didžiausios tamsos diena. Jos metu deginami laužai, stengiamasi prišaukti Saulę.


Imbolkas (Vasario 2) - ilgėjanti diena, trumpėjanti naktis, prasideda gamtos prabudimas po žiemos sąstingio.


Ostara (kovo 21) - pavasario lygiadienis gamta sparčiai bunda.


Belteinas (Balandžio 30) - tai  viena iš dviejų svarbiausių vikantų švenčių. Šią dieną renkamos gėlės, pinami vainikai, girliandos, puošiami namai.


Litha/Lita (Birželio 21) - vidurvasaris, ilgiausia metų diena.  Deginamas laužas vėl simbolizuoja Saulę.


Lugnasadas (Rugpjūčio 1) - pirmasis derliaus nuėmimas. Visa augmenija pradeda džiūti , tačiau javai, vaisiai pradeda nokti.


Mabonas (Rugsėjo 21) - rudens lygiadienis; paskutinio derliaus nuėmimas, diena ir naktis susilygina.


Samainas (Spalio 31) - tai diena, kuomet gamta visiškai pasiruošia žiemai, nudobiami gyvūliai, kaupiamos maisto atsargos; šią dieną šydas tarp mūsų ir paralelinio pasaulio labai susilpnėja.


Vika yra labai jaunas tikėjimas.Vikantai Lietuvoje iš pogrindžio  išlindo visai neseniai, tat neaišku, kiek jų maždaug yra. Tiesa, manoma, kad Šiaurės Amerikoje vika išpažinėjų gali būti nuo vieno iki dviejų milijonų.


Kartais vikantai buriasi į grupeles - konventus, tačiau dažniau jie būna solitariniai.